Funkcinis sveikatos būklės įvertinimas

Panaudojant žmogaus kūno raumenų testavimą (jų taikomojoje kineziologijoje yra apie 100) galime įvertinti atskiras organizmo sistemas (virškinimo, endokrininę, imuninę, nervų, kraujotakos, judamojo aparato ir kt.) bei jų tarpusavio sąveiką ir sudaryti tikslų gydymo planą. Gera savijauta yra visų šių sistemų darni veikla.

Kiekvienas žmogus per savo gyvenimą yra turėjęs didesnių ar mažesnių sveikatos sutrikimų. Ženklius sveikatos pokyčius aiškiai jaučiame patys, juos pastebi aplinkiniai ir galima diagnozuoti specifinių tyrimų pagalba, tačiau nežymių pokyčių (ypač biocheminiame lygmenyje) mes nejaučiame. Pvz.: mes negalime pajusti pakitusio Hg (hemoglobino) lygio nuo 135 iki 115, gliukozės lygio pakilimo nuo 4,5 mmol/l iki 5,5 mmol/l, nejaučiame nežymiai pakitusio rūgštingumo (pvz.: nuo 2 iki 1,5) ir t.t. Mūsų kūnas visas šias funkcijas reguliuoja ir tvarko automatiškai, priklausomai nuo organizme vyraujančių procesų. Nežymūs funkciniai pokyčiai per ilgą laiką tampa pastovūs ir pereina į nuolatinius (nekintamus). Pvz.: sportuojančio žmogaus širdis yra didesnė lyginant su nesportuojančio žmogaus širdimi, nes kūnas taip prisitaiko prie krūvio. Tai vadinama funkcine hipertrofija. Jei krūvis trunka ilgą laiką – hipertrofija tampa negrįžtančia. Kūnas turi daug adaptacinių mechanizmų, kurių pagalba išlaiko homeostazę (organizme vykstančių procesų pusiausvyrą).
Kas geriau, nei pats mūsų organizmas, gali žinoti apie kūno viduje vykstančius pokyčius (nesvarbu ar jie yra struktūriniai, biocheminiai ar kt.). Tereikia mokėti kūno paklausti ir jis mums atsakys. Kaip užduoti klausimą? 1964 m. amerikiečių gydytojas Džordžas Goodhartas, panaudodamas Kendal and Kendal metodiką, atliko raumenų jėgos funkcinį įvertinimą. Nuo tada pradėjo vystytis nauja metodika, kuri buvo pavadinta taikomąja kineziologija (angl. applied kinesiology). Kokia metodikos esmė? Raumenys sudaro 40–45 proc. žmogaus kūno masės. Pagal visceromotorinį ryšį, dauguma raumenų atspindi vidaus organų darbą (šis ryšys buvo pavadintas dar rusų mokslininko Pavlovo, o vėliau Mogendovičiaus ir kt.). Keičiantis vidaus organų funkcijai pakinta ir raumens būklė – jis keičia savo tonusą (o kartu ir jėgą). Testuodami atskirus raumenis mes galime gauti šią svarbią informaciją ir panaudoti ją gerinant mūsų savijautą bei bendrą sveikatą.
Taikomosios kineziologijos (TK) eiga: į taikomosios kineziologijos specialistą pagalbos dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie turi įvairių sveikatos problemų (nugaros, galvos, sąnarių skausmai; alergijos; potrauminiai pakitimai, menstruacinio ciklo sutrikimai ir t.t.). Procedūros pradžioje yra surenkama ligos anamnezė (gaunama būtina informacija apie negalavimą). Svarbu sužinoti kada prasidėjo sveikatos sutrikimas, kas jį išprovokavo, kaip buvo gydoma, kokie tyrimai buvo atlikti, kokius vaistus žmogus vartoja ir t.t. Vizualinė diagnostika – tai sekantis procedūros etapas. Pacientas apžiūrimas iš visų pusių ir įvertinami atskirų kūno dalių pakitimai, kūno pusių simetriškumas, viršutinės ir apatinės kūno dalių proporcingumas ir pan. Vertinama bendra kūno laikysena bei eisena. Remiantis gauta informacija yra sudaromas TK testavimo procedūros planas. Pirmiausia įvertinami visi probleminėje zonoje esantys raumenys (kuriuos įmanoma ištestuoti). Apžiūrimi visi minkštieji audiniai, kaulinės struktūros, raiščiai ir t.t. Galimi 3 raumens tonuso tipai:
1) Normotoniškas – gero tonuso raumuo, parodantis, kad susijęs organas (pagal visceromotoriniį ryšį) dirba (funkcionuoja) gerai.
2) Hipertoniškas – padidinto tonuso raumuo, kuris dažniausiai atspindi biocheminius pokyčius sistemoje. Galimas kaip ilgalaikio streso padarinys. (Kompensacijos stadija).
3) Hipotoniškas – sumažėjusio tonuso raumuo, parodantis apie jau egzistuojančią problemą sistemoje. (Dekompensacijos stadija).
Daugiausia informacijos suteikia hipotoniški ir hipertoniški raumenys, nes jie labiausiai atspindi kūno viduje vykstančius procesus. Lokalizacija – ranka ar magnetu atliekamas veiksmas, kada pacientas liečia tam tikrą kūno vietą, siekiant surasti probleminį organą ar sistemą. Ji padeda nustatyti su kuriomis kūno zonomis reikia dirbti pirmiausia. Pagal gautus testavimo rezultatus sudaromas konkretus gydymo planas, duodamos praktinės rekomendacijos pacientui.